Skaitmeninis finansinis raštingumas siekiant socialinės ir ekonominės įtraukties ir teisingumo

Virtuali mokymosi erdvė | Skaitmeninis finansinis raštingumas: kaip protingai elgtis su savo pinigais skaitmeniniame amžiuje?
Sąmoningumo didinimo ir motyvacijos skatinimo dirbtuvės >> Interaktyvūs skaitiniai >> Pasitikėjimas skaitmeninėmis finansinėmis paslaugomis ir su jomis susijusi rizika

Skaitmeninės finansinės paslaugos – pasitikėjimas ir galimos rizikos

ĮVADAS

Skaitmeninės finansinės paslaugos tampa vis svarbesnės finansinei įtraukčiai, tačiau jos taip pat susijusios su rizika, kurią reikia suprasti ir valdyti. Kalbant apie skaitmenines finansines paslaugas, labai svarbus pasitikėjimas. Taip pat svarbu įgyti atsparumą sukčiams, kuris yra viena iš finansinio raštingumo kompetencijų.

Europos Komisijos paskelbta „Eurobarometro” apklausa (2022 m.) rodo, kaip europiečiai jaučiasi dėl įvairių finansinių paslaugų, ypač atsižvelgiant į vis didėjantį šių paslaugų skaitmeninimą. Apskritai 86 proc. europiečių teigia, kad pasitiki savo asmeninių finansų valdymu, o 73 proc. jaučiasi užtikrintai naudodamiesi internetine bankininkyste. Tačiau rezultatai skiriasi valstybėse narėse ir priklausomai nuo lyties, amžiaus ir išsilavinimo lygio – tai rodo, kad reikia nuolat skirti dėmesio finansiniam raštingumui.

Maždaug kas penktas europietis teigia, kad buvo pažeistos jo finansinės teisės, pavyzdžiui, atidarant banko sąskaitą, atliekant mokėjimus ar imant paskolą. Iš jų 42 proc. nepateikė skundo, o tai gali reikšti, kad reikia tobulinti piliečių teisių užtikrinimo būdus.

Finansinių paslaugų srityje skaitmeninis pasitikėjimas – tai principas, kai bankas ar finansų įstaiga labai pasitiki dviem pagrindiniais veiksniais. Pirma, kad asmuo, su kuriuo bendraujama skaitmeninės bankininkystės kanalais, tikrai yra tas asmuo, kuriuo jis prisistato, ir, antra, kad asmuo yra įgaliotas atlikti norimą finansinę operaciją ar užduotį. Praktiškai tai yra skaitmeninis banko ir kliento rankos paspaudimas, kai abi pusės susitinka ir pasitikėdamos kartu sudaro sandorius.

Tačiau svarbu pažymėti, kad skaitmeninis pasitikėjimas taip pat taikomas ne tik bankams, bet ir klientams. Sukčiai vis išradingiau naudoja įvairias taktikas, todėl klientai nori būti įsitikinę, kad finansų įstaigos gali užtikrinti jų saugumą. Lygiai taip pat, kaip bankai nori būti užtikrinti, kad bendrauja su tais žmonėmis, kuriais jie prisistato, taip ir klientai tikisi, kad jų bankai žinos, kas jie yra ir kaip jie įprastai sudaro sandorius. Jeigu kas nors atrodo įtartina, klientai tikisi, kad bankai sugebės užtikrinti jų saugumą.

Bankai gali suprasti, koks yra įprastas jų klientų elgesys, sudarydami skaitmeninį profilį pagal klientų elgseną. Jis pradedamas kurti nuo informacijos, kurią klientas pateikia prisijungimo proceso metu, ir laikui bėgant, tobulinamas. Kiekviena operacija, mobilusis įrenginys ir naujas adresas papildo profilį ir padeda bankams suprasti, kas yra jų klientai ir kaip jie paprastai atlieka operacijas.

Skaitmeniniam pasitikėjimui svarbu abi pusės – tiek bankai, tiek klientai tikisi, kad jie galės pasitikėti vienas kitu ir užtikrintai bei saugiai bendradarbiauti.

Pasitikėjimui kurti yra svarbu:

  • Saugumas: Pasitikėjimas didėja, kai žinome, kad mūsų pinigai ir asmeninė informacija yra saugūs. Ieškokite paslaugų, kuriose taikomos patikimos saugumo priemonės, pavyzdžiui, šifravimas ir dviejų veiksnių autentifikavimas.
  • Reputacija: Rinkitės gerai žinomų įmonių ar bankų paslaugas.
  • Vartotojų atsiliepimai: Skaitykite kitų naudotojų atsiliepimus. Jeigu paslauga pasitiki daug žmonių, tai – geras ženklas.
  • Skaidrumas: Patikimų paslaugų teikėjai atvirai nurodo savo įkainius, sąlygas ir tai, kaip yra tvarkomi jūsų duomenis.

Yra įvairių sukčiavimo būdų, todėl svarbu juos atpažinti ir žinoti, kaip nuo jų apsisaugoti.

Domenų viliojimo tikslas – pavogti jūsų asmens ir mokėjimo priemonių duomenis, lėšas sąskaitose ir/ar įdiegti kenkėjiškas programas bei virusus jūsų įrenginiuose. Tai vienas bene dažniausių Lietuvoje sukčiavimo būdų, kai siunčiamos suklastotos SMS, pokalbių programėlių („WhatsApp“, „Viber“ ar kt.) žinutės arba elektroniniai laiškai, primenantys finansų įstaigų, teisėsaugos institucijų ar kitų subjektų pranešimus. Taip siekiama gauti interneto banko prisijungimo, kitus konfidencialius duomenis, patvirtinti apgaule atliekamus lėšų pervedimus ir pan. Paplitęs ir susirašinėjimo elektroniniu paštu perėmimas, kai sukčiai apsimeta sąskaitos numerį norinčiais patikslinti verslo partneriais.

Neteisėtas investicinių paslaugų teikimas – veikla, kai siūlomos (teikiamos) investicinės paslaugos neturint Lietuvos banko ar kitos valstybės narės priežiūros institucijos išduotos licencijos. Dažniausiai pasitaikantis neteisėto paslaugų teikimo pavyzdys – Lietuvoje reklamuojamos užsienio šalyje (Vanuatu, Belize, Seišeliuose ir kt.) įsteigtų įmonių paslaugos, interneto svetainėse arba telefonu siūloma investuoti Forex valiutų rinkoje, žaliavų rinkose, į virtualųjį turtą. Tokia galimybe susivilioję gyventojai dažniausiai praranda visas santaupas!

Tai atvejai, kai sukčiai išvilioja dideles pinigų sumas, susipažinę su savo aukomis interneto erdvėje (socialiniuose tinkluose, pažinčių svetainėse, programėlėse). Pasitaiko labai įvairių romantinio sukčiavimo scenarijų, pavyzdžiui: apsimetus žinomu asmeniu, kurio mokėjimo kortelė esą buvo užblokuota, prašoma pervesti tam tikrą pinigų sumą, sukūrus netikrą socialinių tinklų anketą, pinigai viliojami dėl esą patiriamos sunkios materialinės situacijos.

Pavogtiems ar kitaip neteisėtai gautiems, taip pat nusikalstamoms veikoms finansuoti skirtiems pinigams legalizuoti vis dažniau pasitelkiami pinigų mulai. Tai žmonės, kurie savo banko sąskaitą už atlygį „paskolina“ pinigams išsigryninti ar pervesti į kitą sąskaitą, savo vardu atidaro sąskaitą ir leidžia ja naudotis kitiems asmenims.

Neteisėtai gautų pinigų kilmė dažnai susijusi su duomenų vagystėmis, kenkimo programinės įrangos naudojimu, sukčiavimu internete, netikrų elektroninių parduotuvių veikla, sukčiavimu apsimetant įmonės vadovais, imituojant romantinius santykius ir kt.

Tai yra, kai sukčiai pasisiūlo suteikti paskolą – „Aš tau paskolinsiu, jei sumokėsi“ (dažnai neįprastai geromis sąlygomis), bet prieš tai turite jiems sumokėti. Atkreipkite dėmesį į atvejus, kai viskas atrodo per gerai, kad būtų tiesa, pasidomėkite potencialaus paskolos davėjo tapatybe ir vykdoma veikla, patikrinkite viešai prieinamus šaltinius.

Tai yra atvejis, kai asmuo gauna pranešimą (dažnai iš užsienio), kad paveldėjo itin didelę sumą pinigų, tačiau tam, kad ją gautų, pirmiausia privalo susimokėti (už paveldėjimo administravimą, lėšų pervedimą ir pan.). Tokiu atveju yra svarbu įvertinti, ar ši žinia neatrodo per gera, kad būtų tiesa, ar tikėjotės gauti palikimą iš tokio asmens. Kritiškai vertinkite bet kokius netikėtus pranešimus apie jums priklausantį turtą.

Tai atvejis, kai asmeniui pasiūloma paaukoti labdarai, bet paaukotos lėšos atsiduria ne ten, kur turėtų, o į sukčių rankas. Svarbu visada tikrinti organizacijos ar asociacijos, kuriai aukojate lėšas, tapatybę. Taip pat reikia įsitikinti, kad sąskaita, į kurią pervedate pinigus, sutampa su tam tikros organizacijos ar asociacijos viešai skelbiamu sąskaitos numeriu.

Human hands during discussion of business document in touchscreen at meeting

Su šiuo sukčiavimo būdu dažniausiai susiduria juridiniai asmenys. Jiems atsiunčiama suklastota sąskaita faktūrą, kurią apmokėjus lėšos nukeliauja sukčiams. Svarbu visada įvertinti, ar tikrai gavote prekes ar paslaugas, už kurias išrašyta sąskaita faktūra, tikrinkite jos siuntėją ir elektroninio pašto adresą, iš kurio ji gauta. Jeigu kyla įtarimų, paskambinkite šios paslaugos teikėjui ar prekių pardavėjui turimu jo telefono numeriu ir pasitikrinkite gautos sąskaitos faktūros autentiškumą.

„Sąskaita pasikeitė – vesk kitur.“ Gavote pranešimą, kad pasikeitė paslaugos teikėjo ar prekių pardavėjo sąskaitos numeris ir nuo šiol prašoma atlikti mokėjimus į kitą sąskaitą. Svarbu visada kritiškai įvertinti tokios informacijos siuntėją ir elektroninio pašto adresą, iš kurio gauta tokia informacija. Jeigu kyla įtarimų, paskambinkite šios paslaugos teikėjui ar prekių pardavėjui turimu jo telefono numeriu ir pasitikrinkite gautos informacijos autentiškumą.

„Patekau į avariją“. Sukčiai, naudodamiesi žmonių emocijomis ir noru padėti kitiems, potencialioms aukoms (dažniausiai vyresnio amžiaus žmonėms) skambina apsimesdami artimuoju arba kokios nors institucijos atstovu. Pasakoja apie atsitikusią nelaimę ir prašo finansinės pagalbos gydymui arba grąžinant turimą skolą, nes gresia pasekmės. Tokiu atveju, svarbu kritiškai įvertinti, kas iš tikrųjų skambina, ir neskubėkite atlikti jokių mokėjimų. Jei kilo įtarimų, patys paskambinkite savo artimajam turimu jo telefono numeriu arba tam tikrai institucijai viešai skelbiamu jos telefono numeriu.

Saugių skaitmeninių finansų patarimai:

  • Kaip tinkamai apsaugoti savo asmens duomenis?

Niekam neatskleiskite savo mokėjimo priemonės prisijungimo duomenų, PIN kodų, mokėjimo kortelės CVV kodo, kortelės numerio, el. bankininkystės naudotojo ID ir kt. Būkite atsargūs dalindamiesi bet kokia informacija socialiniuose tinkluose ir venkite skelbti asmeninę informaciją viešuose kompiuteriuose. Labai svarbu žinoti, kad jūsų mokėjimo kortelės duomenys niekada nėra naudojami sąskaitai papildyti.

  • Ar jūsų mobilieji įrenginiai ir kompiuteris yra saugūs?

Naudokite galiojančią antivirusinę programą, naudokite tik oficialią mokėjimo paslaugų teikėjo mobiliąją programėlę ir po kiekvienos sesijos atsijunkite. Prieš spustelėdami bet kokias gautas interneto nuorodas, įsitikinkite, kad tai nėra sukčiai. Niekada neįveskite PIN kodų ar kitų duomenų svetainėse, dėl kurių patikimumo nesate įsitikinę, net jei nuorodą pateikia patikimas asmuo.

  • Ar atsakingai renkatės slaptažodžius?

Slaptažodžiai turėtų būti pakankamai sudėtingi, kad kiti negalėtų jų atspėti, reguliariai keičiami ir žinomi tik naudotojui.

  • Kur kreiptis, jei patekote į sukčių pinkles?

Jei supratote, kad galėjote būti apgautas, nedelsiant kreipkitės į jūsų sąskaitą administruojantį banką arba mokėjimo paslaugų teikėją ir į policiją. Nedelsdami imkitės veiksmų ir išsamiai paaiškinkite aplinkybes. Tai labai svarbu norint sustabdyti operacijas ir (arba) atgauti pinigus.

KLAUSIMAI ĮSIVERTINIMUI

  1. Feedzai, 2022, “Why Digital Trust Should Be a Top Priority for Banks”, nuoroda internete: https://feedzai.com/blog/why-digital-trust-should-be-a-top-priority-for-banks/
  2. European Commission , 2022, “Eurobarometer survey highlights how Europeans interact with the financial services world”, nuoroda internete: https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/IP_22_6162
  3. Lietuvos bankas, sukčiavimas, nuoroda internete: https://www.lb.lt/lt/sukciavimas
  4. European Union, Retail Financial Services and Products, nuoroda internete: https://europa.eu/eurobarometer/surveys/detail/2666
Scroll to Top