Įvadas

Šioje atvejo analizėje  siekiama  ugdyti finansinį raštingumą, konkrečiai – atsparumą sukčiams, kuris yra viena iš finansinio raštingumo kompetencijų, ir jį būtina įgyti kiekvienam gyventojui. Kaip teigia Lietuvos bankas (toliau LB) – susidurti su sukčiais asmeniniame gyvenime yra gana didelė tikimybė, nes sukčiai tampa aktyvesni. 2023-iaisiais metais Lietuvoje sukčiai iš gyventojų išviliojo net 12,3 mln. eurų, o bandymo sukčiauti atvejų padaugėjo net trečdaliu, palyginti su 2022-aisiais.

Yra įvairių sukčiavimo būdų, kuriuos yra svarbu atpažinti bei mokėti nuo jų apsisaugoti. Tai ir duomenų viliojimas, investicinis sukčiavimas, romantinis sukčiavimas bei pinigų mulai, taip pat kreditinis sukčiavimas arba paskolos, paveldėjimo sukčiavimas, labdaros sukčiavimas, suklastotos sąskaitos faktūros, mokėjimo duomenų pakeitimas, nelaimingi atsitikimai arba skolos. Šioje analizėje/apžvalgoje, pasigilinsime į investicinio sukčiavimo atvejus ir kaip nuo jų apsisaugoti.

Šioje analizėje/apžvalgoje, pasigilinsime į investicinio sukčiavimo atvejus ir kaip nuo jų apsisaugoti.

Atvejo analizė

Investicinis sukčiavimas – neteisėtas investicinių paslaugų teikimas, tai yra veikla, kai siūlomos (teikiamos) investicinės paslaugos neturint Lietuvos banko ar kitos valstybės narės priežiūros institucijos išduotos licencijos.

Kaip teigia Lietuvos bankų asociacija prieš porą metų Lietuvoje sparčiai paplito skambučiai iš nepažįstamų numerių: žvalus balsas, neretai – rusų kalba, siūlo „investuoti“ į auksą, naftą ar kriptovaliutas, minėdamas tam palankią ekonominę situaciją, kalbėdamas apie įvairių „finansinių priemonių“ potencialą. Žemiau pateiktas atvejis aprašytas Lietuvos bankų asociacijos svetainėje.

Vilnietis pardavėjas Viktoras vieną dieną sulaukė skambučio. Sergejumi prisistatęs investicijų brokeris pasisakė atstovaujantis solidžiai bendrovei – pavadinimas Viktorui nebuvo girdėtas, bet skambėjo kaip tipiškas finansų sričiai. Brokeris paaiškino turintis pasiūlymą pelningai investuoti ir pasiūlė pratęsti dalykinį bendravimą per „Skype“ ar kitą pokalbių programėlę, kad būtų paprasčiau papildyti informacija analitiniais duomenimis. Skambinusiojo užtikrintas tonas nepaliko abejonių: atrodė, kad kalba tikras savo srities ekspertas. Viktoras susidomėjo.

Tą patį vakarą susiskambinus per pokalbių programą, Sergejaus kolega, pasidalijęs ekranu, parodė jų bendrovės esą naudojamą virtualią aplinką, kur galima stebėti savo investicijas ir jų augimą. Spalvingi grafikai ir diagramos atrodė aiškūs bei informatyvūs. Kad sukurtų „asmeninę investavimo paskyrą“, brokeriai pasiūlė Viktorui internetu parsisiųsti jų rekomenduotą programą. Nieko bloga neįtardamas, šis padarė ko prašomas. Brokeris patarė pradėti nuo nedidelės 200 eurų sumos, kurią reikėjo pervesti į jo nurodytą sąskaitą, ir pažiūrėti, kaip augs grąža – jo teigimu, dėl padėties rinkose šiuo metu tam yra kuo palankiausias laikas, o kitą dieną šis pasiūlymas nebegaliosiąs.

Kitą vakarą prisijungęs prie sistemos, Viktoras negalėjo patikėti savo akimis – jo investicija paaugo jau iki 800 eurų! „Nerealu, – pamanė sau. – Šitaip galėsiu greitai sukaupti ne tik atostogoms, bet ir butui.“ Tiesa, Viktoras nenorėjo skubėti su tolesnėmis investicijomis – buvo labiau linkęs stebėti, kaip augs esamos. Tačiau ekspertas patikino, jog Viktorui sekasi dėl itin geros rinkos situacijos, o ši tokia palanki būna ne visada. Esą būtina išnaudoti tokį pagreitį ir padidinti sumą bent du kartus. Pasvarstęs, Viktoras į nurodytą sąskaitą pervedė dar šiek tiek turimų santaupų – 300 eurų.

Dienos ėjo – investicijos augo. Viktorui skyrus 500 eurų, po savaitės spalvotose diagramose jau buvo rodoma neva iki 2000 eurų ūgtelėjusi suma. Vis dar negalėdamas patikėti jį aplankiusia sėkme, savo brokerio jis pasiteiravo, ar galėtų atgauti lėšas? Konsultantas mandagiai paaiškino, kad tokiu atveju galima atsiimti tik savo investuotą sumą, t. y. 500 eurų. Kitą dieną suma buvo Viktoro sąskaitoje. Viskas atrodė labai logiška ir jam pasidarė gerokai ramiau.

Atgal į investicijų platformą Viktoras pervedė atgautą sumą ir antra tiek, ištuštinęs atostogoms skirtą taupomąją sąskaitą. Brokeriui, tiesa, šito buvo per mažai – jis vis drąsino, kviesdamas pasidairyti papildomų „lėšų šaltinių“: gal galėtų paskolinti bičiuliai, gal galima paprašyti paskolos finansų įstaigoje? Tad apie naująjį pomėgį Viktoras papasakojo draugui. Šis nebuvo labai entuziastingas ir patarė verčiau susigrąžinti lėšas, mat girdėjęs apie tokio tipo sukčiavimus.

Brokeris savo ruožtu darėsi vis nekantresnis – kasdien žinutėmis ragino Viktorą papildyti investicijų portfelį, nes esą net gaila po kojomis besimėtančių galimybių praturtėti. Skambino per programėlę siūlydamas neva tik šiandien prieinamas galimybes reikšmingai išauginti investicijas. Viktorui pareiškus, kad nori dirbti tik su esamomis lėšomis, neatlyžo. Toks bendravimas vilnietį pradėjo erzinti – kilo vis daugiau klausimų, ar šitaip elgtųsi solidus investicijų ekspertas.

Po poros savaičių sumai grafikuose pasiekus 7000 eurų, vilnietis pasiteiravo, ar galėtų atgauti savo investuotas ir uždirbtas lėšas? Brokeris pareiškė, kad, traukiantis iš platformos, reikės susimokėti mokesčius. Įvertinus galimus bendrovės praradimus, Viktoro skola jai siektų 10 000 eurų. Naujai iškeptas investuotojas ne juokais išsigando ir kreipėsi į savo banką. Papasakojęs apie situaciją ir nurodęs bendrovės pavadinimą, suprato buvęs apgautas – specialistai paaiškino, kad tokie atvejai yra gana dažni.

Viktorui beliko pasiguosti, kad naujajam pomėgiui nesiskolino papildomai. Pasirodė, jog banko sąskaita, į kurią Viktoras pervedė pinigų, priklauso ne investicijų bendrovei, o privačiam asmeniui. Viktoras kreipėsi į teisėsaugą. Dabar vyksta tyrimas. Pinigus Viktoras tikisi atgauti, tačiau atostogoms reikia taupyti iš naujo.

Žemiau esančioje lentelėje pateikta statistika apie tai, kiek Lietuvos gyventojai, patikėję sukčiais, prarado 2017 – 2023 metais, bei pateiktų skundų skaičius.

Lentelė nr.1: *Šaltinis: Lietuvos bankas.

Pasiūlymai ir rekomendacijos

Svarbu mokėti, apsisaugoti nuo finansinių sukčių – mokėti atpažinti neteisėtus pasiūlymus investuoti. Šiuo tikslu reikia padidinti savo finansinį raštingumą – įgyti žinių ir mokėti rasti naudingas nuorodas su atitinkama informacija. Taip pat svarbu išsiugdyti kritišką mąstymą šių situacijų atžvilgiu. Tai padaryti jums padės žemiau pateikta informacija bei patarimai.

Norėdami apgauti, sukčiai sugalvoja įvairiausių būdų: kuria netikras interneto svetaines, reklamas, skambina žmonėms telefonu ar rašo el. paštu. Tačiau visgi sukčius nesunku atpažinti, jei žinosite šiuos požymius ir atkreipsite į tai dėmesį:

• Žadamas greitas ir nerealus uždarbis: investavimo konsultantai tikina, kad rizikos investuoti nėra, uždarbis garantuotas, o jūsų indėlis bus minimalus.

Paprastai neteisėtus investavimo pasiūlymus galima atpažinti iš to, kad sukčiai siūlo greitą, nerealiai didelį uždarbį ir jokios rizikos. Atminkite, kad investavimas be jokios rizikos tiesiog neegzistuoja, o normalus uždarbis iš investicijų dažnai svyruoja nuo 5 iki 10 proc. per metus. Investavimas yra procesas, kuriam reikia laiko ir žinių, todėl pasiūlymai, kai teigiama, kad bus generuojamas milžiniškas uždarbis be jūsų įsikišimo, turėtų būti vertinami skeptiškai.

• Investuoti siūlančios įmonės dažniausiai yra registruotos egzotiškose jurisdikcijose (Maršalo salose, Vanuatu, Seišeliuose) ir negali teikti investicinių paslaugų Lietuvoje. Svarbu patikrinti!

Sulaukus bet kokio pasiūlymo investuoti, pirmiausia reiktų pasitikrinti, ar investuoti siūlanti įmonė turi leidimą verstis šia veikla. Įsitikinkite, kad licenciją turi būtent ta, o ne kita panašaus pavadinimo įmonė. Taip pat būtinai patikrinkite, ar investuoti siūlančios įmonės interneto svetainė nėra įrašyta į nelegaliai finansines paslaugas teikiančių subjektų sąrašą. Papildomai rekomenduojama patikrinti viešai prieinamą informaciją apie įmonę internete – dažnai galite rasti kitų vartotojų skundų ar įspėjimų. Svarbu žinoti, kas gali teikti investicines paslaugas jūsų šalyje. Lietuvos banko svetainėje galite pasitikrinti, ar konkreti įmonė turi reikiamą licenciją teikti paslaugas Lietuvoje.

• Didelis ir įtaigus konsultantų spaudimas didinti investavimo sumą.

Jei jau užkibote ant sukčių kabliuko ir šiek tiek investavote, jie taip paprastai savo aukos nepaleis – sulauksite raginimų investuoti vis didesnę sumą. Atsargiai vertinkite įtaigų konsultantų spaudimą investuoti greitai ir skubiai, neva „prarasite puikią galimybę“. Atminkite, kad sukčiai gali iš pradžių imituoti, kad investicija duoda nedidelę „investavimo“ grąžą, taip skatindami pervesti daugiau lėšų. Dažniausiai siūloma pasinaudoti nemokama galimybe gauti didesnį investavimo svertą, didesne suma papildžius sąskaitą. Deja, norint susigrąžinti lėšas, sukčiai tampa nebepasiekiami, o visas pervestas lėšas pasisavina. Nepasiduokite tokiems įkalbinėjimams – pasidavę prarasite tik dar daugiau pinigų! Jokiu būdu daugiau neinvestuokite, o apie sukčius praneškite.

• Žadama, kad nesėkmės atveju, pasinaudojus Mastercard (Visa Chargeback) draudimo paslauga, galima susigrąžinti prarastus pinigus arba siūloma pagalba už tam tikrą mokestį padėti juos susigrąžinti.

Pagal Mastercard (Visa Chargeback) draudimo paslaugą kompensuojama tik tuo atveju, jei pirkėjas negauna prekės ar paslaugos, už kurią sumokėjo, o investicijų rizika nėra draudžiama. Norėdami išsamiau sužinoti konkrečios mokėjimo kortelių organizacijos taikomas taisykles, kreipkitės į savo mokėjimo paslaugų teikėją, išdavusį jums mokėjimo kortelę.

Sukčiai, turėdami jūsų kontaktinius duomenis ir žinodami, kad jau praradote lėšų, dažnai prisistato teisininkų kontorų atstovais ir pasiūlo už 10–50 proc. tarpininkavimo mokestį padėti jums atgauti prarastas lėšas. Nesusiviliokite tokiais pasiūlymais, nes būsite apgauti dar kartą.

Taigi, įtarus, kad susidūrėte su sukčiais, patariama nutraukti su jais bet kokį bendravimą ir nedelsiant kreiptis į savo mokėjimo paslaugų teikėją (banką, el. pinigų ar kitą įstaigą) bei teisėsaugos institucijas, atliekančias tyrimus dėl sukčiavimo.

Tikimės, kad ši informacijas padės jums pasirengti susidūrimui su sukčiais iš anksto, tai yra mokėsite juos atpažinti ir apsisaugoti nuo galimų neigiamų pasekmių.

Klausimai savirefleksijai

Šie klausimai yra skirti savianalizei ir įsivertinimui. Jie padės jums geriau suprasti savo finansinius įpročius, vertybes ir lūkesčius.

1. Ar esate susidūrę su tokias atvejais?
2. Kaip manote, ar esate atsparūs finansiniams sukčiams ir ką turite daryti, kad būtumėte atsparesni?
3. Kaip manote, ar svarbu žinoti, kas gali teikti investicines paslaugas jūsų šalyje?
4. Į ką reikia atkreipti dėmesį, norint mokėti atpažinti sukčius?

Įsivertinimo klausimai

Atidžiai perskaitykite kiekvieną klausimą ir iš pateiktų variantų pasirinkite tinkamiausią atsakymą.

Šis testas su gali padėti įsivertinti įgytas žinias.